Kauno dailės fakulteto dėstytojų piešinių paroda

2012 m. gegužės 2 d., 16 val. Kauno valstybinėje filharmonijoje atidaroma VDA Kauno dailės fakulteto Vizualaus meno katedros dėstytojų piešinių paroda.

2012 metais Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakultetas mini Kauno meno mokyklos 90-ies metų jubiliejų. Šiai sukakčiai paminėti organizuojami įvairūs meninio turinio renginiai bei parodos. Viena iš jų - VDA Kauno dailės fakulteto Vizualaus meno katedros dėstytojų piešinių paroda.

Prof. habil. dr. Algis Uždavinys apie savo kolegų piešinius rašė: Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto dėstytojų piešinių paroda negali aprėpti visų šiuolaikinėje Lietuvoje pastebimų meninių tendencijų, tačiau ji atspindi daugumos kauniečių menininkų nuostatas. Šios nuostatos nevisada yra sąmoningos, tačiau jos liudija kūrėjų siekį surasti nuosaikų vidurio kelią tarp tradicijos ir inovacijos. Tradicija, šiuo atveju, suvokiama ne tik kaip prisirišimas prie vienokių ar kitokių klasikinio akademinio piešimo principų, bet ir kaip mėginimas iššaugoti dvasinį ryšį su prieškario nepriklausomos Lietuvos meninės edukacijos sistema, kurią tik iš dalies transformavo tarybinių laikų ideologija.

Toks požiūris gali būti suvoktas kaip savotiškas romantinis idealizmas, tačiau iš tikrųjų taip nėra. Kauniečiai menininkai tiesiog vengia kraštutinimų, atsisako absurdiškų utopinių deklaracijų, didžiausią dėmesį skirdami subjektyviai estetinei raiškai, kuri kartu yra individuali ir universali. Universalumą demonstruoja estetinių idealų bendrumas, autoironiška humanistinė nuostata, o kartais – motyvų, temų, siužetų kartojimas. Tačiau savitas stilistinis kiekvieno autoriaus braižas neleidžia menininkams supanašėti. Vieni iš jų atsiduoda įvairių daiktų (gamtos, objektų, etnografinių reliktų) kontempliacijai, kiti keliauja į sapnų ir haliucinacijų sritį, naudodami paradoksalius siurrelizmo elementus. Dalis menininkų ištikimi realistinio tikrovės mėgdžiojimo principui, dalis atsiduoda svaigiam eskiziškam spontaniškumui, kurdami kone karikatūrines impresijas. Savotiška teatrinė povyza ir deklaratyvus asmeninio požiūrio teigimas nėra kokio nors jausmingo manierizmo požymis – veikiau priešingai. Kauniečiai menininkai išsaugo racionalumą ir įgimtą saiko pajautą netgi tuomet, kai piešiamų objektų charakteris savaime reikalauja pabrėžti anomaliją ir beprotybę.

Gamta sekama tik iš dalies, dažniausiai kūrybiškai apibendrinat piešiamus personažus, o daiktus paverčiant abstrakcijomis, dekoratyviniu ornamentu, ženklais ir simboliais. Akivaizdu, kad daugelį lietuvių piešėjų domina ne tik kūno anatomija, bet ir erotiniai žmogaus kūno aspektai, kurių ekcentavimas padeda atskleisti kūrėjo pasąmonės impulsų įvairovę, virstančią sublimuota estetinės raiškos mozaika. Kauniečiai menininkai dėmesingesni ne tik piešinio konceptualumui, jo simboliniam turiniui, bet taip pat stengiasi parodyti neeilinį techninį meistriškumą, kuriuo nūdien anaitptol ne visi kūrėjai gali pasigirti. Šiuo požiūriu, autoriai demonstruoja ištikimybę tradicijai, kurios adekvatus suvokimas yra originalios kūrybinės raiškos pagrindas.

Parodos dalyviai: parodos organizatorius ir dalyvis prof. Rimvydas Mulevičius, prof. Edmundas Saladžius, prof. Pranas Griušys, doc. Alfonsas Vaura, doc. Vytautas Narutis, doc. Vladas Oržekauskas, doc. Aleksas Andriuškevičius, doc. Virginijus Kašinskas, lekt. Darius Rakauskas,

Paroda veiks iki gegužės 15 d.