Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės fakulteto studentai surengė interaktvyvią piešinių ir tapybos darbų parodą "Gyvastis".

Gyvastis – aktyvus ir veržlus reiškinys, kuris dažniausiai reiškia naująpradžią. Kiekviena nauja pradžia yra kupina vilčių, tikėjimo, lūkesčių, kuriateina po sąstingio, pasyvumo, tamsos periodo. Parodos „Gyvastis"ekspozicijai pasirinkti du Kauno senamiesčio pastatai: šiuo metu nenaudojamasVilniaus g. 10 pastatas ir Kauno dailės fakultetui priklausantis buvęs Kaunopsichiatrinės ligoninės pastatų komplektas. Šie pastatai – vargingos būklės, ovienas jų tėra lankomans balandžių pulko ir tarnauja miestui kaip skelbimųlenta.

Savo darbais jaunieji menininkai siekė įpūsti šiek tiek gyvasties šiems pastatams,parodyti naujas ekspozicijos erdves, tikėdamiesi dar ir dar kartą primintivisuomenei apie tai, kad tik mes (čia ir dabar) kartu galime ir privalomepaversti savo miestą geresniu.

Parodoje savo darbus eksponuoja visas būrys Kauno dailės fakultetostudentų: Sigita Dabulskytė, Jūratė Kluonė, Povilas Ramanauskas, RosandaSorokaitė, Vytautas Tautkevičius, Lukas Šiupšinskas, Daiva Jasiukaitytė, Donatas Vasiliauskas, Nomeda Jakūnienė, Ainė Jacytė.

Paroda veiks iki 2011 spalio 3 d.

Vilniaugs g. 10 pastato ekspozicija

Gyvastis – tai egzistavimas konkrečiame laike ir erdvėje. Kiekviena erdvė yra prisodrinta tautosakos. Savo darbu Vytautas Tautkevičius (Tapybos studija, III kursas)atsigręžia į mūsų dainas ir pasakas, kuriose išryškėja lyriškas pasaulėvaizdis ir glaudus ryšys su gamta. Senoliai manė, jog visas pasaulis persmelktas gyvasties, turbūt dėl to taip gerbė visa, kas juos supo.

Kalbėdamas apie gyvastį urbanistiniame fone skulptūros studijos ketvirto kurso studentas Lukas Šiupšinskas naudoja dantračio motyvą. Dantratis – tai statiškas objektas, kuris įgalus veikti tik sąveikaudamas su kitais dantračiais. Taip ir žmogaus gyvastis yra įvairių procesų santykis tarpusavyje.

Muitinės g. 2 pastato ekspozicija

Briuselio turizmo simbolis - besišlapinančio berniuko skulptūrėlė tapo Jūratės Kluonės (Tapybos studija, magistratūros II kursas) darbo objektu tapant darbus parodai „Gyvastis“. XVII a. Briuselyje pastatyta bronzinė skuptūra apipinta daugybe įvairių legendų. Viena jų teigia, jog XIV a. miesto apgulties metu, buvo bandyta susprogdinti gynybines Briuselio sienas ir taip patekti į miestą. Tačiau berniukas apšlapino sprogmenų dagtį ir taip išgelbėjo miestą. Kita legenda teigia, kad berniukas užgesino Briuselyje kilusį gaisrą. Yra pasakojama, kad kai Briuselį puolė ispanai, apgulties metu dingo Briuselio valdovo sūnus, kurio visi suskato ieškoti. Galiausiai, visos sumaišties viduryje, berniuką rado ramiai besišlapinantį. Tai belgamas simbolizuoja jų drąsą ir gebėjimą išlikti ramiems net ir didžios sumaišties akimirką.

Autorė pateikia tik keletą Briuselio berniuko legendų. Ji kviečia praeivius savaip interpretuoti Kauno dailės fakulteto languose atsiradusį Briuselio berniuką. Autorė juokauja – „Kas prieštarautų, jog sisiojantis mažas berniukas yra gyvasties ženklas?”

Darbų ciklą „Kūrėjo portretas“ specialiai šiai parodai sukūrė magistrantė tapytoja Sigita Dabulskytė . Tik kūrėjas gali įpūsti gyvastį (nors nebūtinai kūrėjas turi būti menininkas). Darbuose autorė naudoja savo kolegos - skulptoriaus personažą, kurį vaizduoja įprastoje darbo aplinkoje – Kauno dailės fakulteto erdvėse. Darbuose didelis dėmesys skirtas skulptoriaus vidiniam pasauliui – jis nuolat kurpia ateities planus, ieško naujų idėjų, jų pateikimo būdų, ima žemę ir lipdo figūrą, rodos, iš nieko kuria gyvybę medžiagoje. Atidžiai ir žingeidžiai žvelgia į pasaulį ir geba pastebėti jame dalykus, kurių daugelis net nepastebi. Darbuose vaizduojamas vitališkas žmogus, žvelgiantis pro langą tarsi į naujų galimybių erdvę.

Donatas Vasiliauskas (Tapybos studija, I kursas) savo darbuose perteikia idėją, jog apleisti senamiesčio pastatai yra tarsi merdėjantys, kuriems gyvastį teikia žmonės. Buvęs Kauno psichiatrinės ligoninės pastatų kompleksas šiuo metu perduotas Kauno dailės fakultetui. Dėl įvairių aplinkybių fakultetas neturi galimybių pastatą renovuoti, tačiau fakulteto studentai tarsi atgaivina mirusią architektūrą savo idėjomis. Jų įgyvendinimas skatina jaunuosius menininkus augti - ir kaip kūrėjus, ir kaip asmenybes.

Magistrantas tapytojas Povilas Ramanauskas kurdamas darbą parodai „Gyvastis“ pabandė vizualizuoti kas vyksta mūsų galvose, smegenyse. Jo darvas vadinasi „Kas dedasi mūsų galvose?” Tai begalė įvairių procesų, mintys ir iš kur jos ateina, kūrybinis įkvėpimas, svajonės, idėjos, jausmai...- viskas sutelpa mūsų smegenyse. Tapybos ir graffiti technikų sintezės darbu autorius reflektuoja gyvasties temą.

Rosanda Sorakaitė (Tapybos studija, IV kursas) savo darbe naudojo tapeto motyvą. Tapetas kaip gyvenamo, gyvo namo simbolis apleisto pastato lango nišoje – kokias mintis sukelia šis vaizdas? Autorė siekė darbą pritaikyti Muitinės g. 2 pastatui ir taip atkreipti dėmesį į merdėjantį pastatą.

, Tapybos studija, Magistratūros I kursas

„Grūdų fabrikas“ – mechanizmai, mašinos, didelės erdvės, keisti garsai, aidai, triukšmas, ūžesiai, ritmiški dundesiai. Tai savitas, pulsuojantis gyvenimas, darbinė aplinka, vienas galingas organizmas. Naktinio fabriko vidaus erdvės fragmentnas – savotiška erdvė, nurimusi po dienos, bet vis dar gyvuojanti“ – tokias mintis apie savo darbus reiškė magistrantė Daiva Jasiukaitytė.

Tapytoja Nomeda Jakūnienė pristatydama savo darbą buvo itin lakoniška. Pasak jos, visa gyvybė – kiaušinyje, tai atsispindi jos darbe. Ainė Jacytė parodos temą – gyvastį interpretuoja kaip nuolatinį judėjimą. Tai Vyksmas. Kaita. Tobulėjimas. Atsinaujinimas. Tapytoja sukūrė parodai dvi kompozicijas: „Labirintas“. Judesio paieška. Trajektorijos vykdymas. Tęstinumas (amžinas judesys). Ir kompozicija „Horizontai“. Epizodas iš begalybės.