Kelionė keltu su žiūronais
Kai sesės dovana mano kelionės proga buvo žiūrovai, tai tam tikra prasme labai nustebau. Ko jau ko, bet to tikrai nesitikėjau, kad ji man dovanos šį daiktą. Juk tai taip jai nebūdinga, ji paprastai dovanoja kažką romantiško ir nepraktiško – žvakes, smilkalus, sapnų gaudykles. Tačiau tik tada, kai keliantis Baltijos jūra ėmiau naudotis žiūronais, supratau, kad ir čia buvo nedidelis romantikos ir svajonių kodas. Juk žiūronai suteikia visiškai kitokį, nuostabų naują matymą. Per juos imi matyti tai, ko nematei labai ilgai anksčiau.
Kelionė
Tai buvo viena tų kelionių, kurioms turbūt jau yra ryžęsi bent pusė Lietuvos. Tai tokie kruizai per Baltijos jūrą. Anksčiau jie buvo prestižo reikalas, nes jais keldavosi žmonės į Skandinaviją gana retai, daug kas tiesiog vardan pačios kelionės. Vėliau viskas šiek tiek pasikeitė ir pusė šalies emigravo. Tad dabar tuose keltuose kartais gali matyti daugiau negu nori. Girti emigrantai švenčia savo grįžimą arba išvažiavimą ir jiems net ir skaidriausi žiūrovai nepadės pamatyti aplinką aiškiau. Tačiau aš keliavau ne žemiausios klasės kajutėje, dėl to tų triukšmų ir nemalonumų teko patirti mažiau. Didžiausia kelionės problema buvo jūros liga, kuri mane užklupo vakare. Gerai, kad nebuvau nieko valgiusi.
Žvilgsnis su žiūronais
Taigi, ką man tokio nuostabaus leido pamatyti žiūronai? Tuo momentu, kai dar nesirgau jūros liga, galėjau į save traukti daugybę iš tiesų nuostabių vaizdų – net nežinau, ar dar kada nors kitą kartą tiek daug ir tokių puikių jų pamatysiu. Bet tas kartas buvo išskirtinis, nes aš iš tiesų pamačiau visą spektrą nuostabiausių dalykų. Pirmiausiai, žuvėdros. Jos iš pradžių lydėjo laivą ir galėjai jas šerti ar šiaip paglostyti, tik reikėjo saugotis, kad neapdergtų. Tačiau vėliau jos nutolo, ir norint kažką pamatyti, reikėdavo žiūrėti per žiūronus. Prieš tai niekada anksčiau nebuvau atviroje jūroje ir labai nustebau, kad tiek daug joje yra visko, ne plika akimi matomo. Kai šiaip pasižiūri – tai nieko, tik marios aplink. Bet jeigu prisidedi žiūronus prie akių, tai iškart žvilgsnis pasikeičia. Supranti, kad čia yra daugiau negu nori. Kad čia yra virš vandens skraidantys paukščiai, vabzdžiai, virš vandens iššokančios žuvys, kad po vandeniu kartais pamatai didelius ir mažus siluetus ir žinai – ten yra daugiau gyvybės negu sausumoje, ten yra visa gyvybės pradžia.